- incessī
- incesso
- incessus 1
- incessus 2
- incestē
- incestificus
- incesto
- incestum
- incestus 1
- incestus 2
- inchoātio
- inchoātīvus
- inchoātor
- inchoātus
- inchoo
- incicur
- incido 1
- incīdo 2
- incīle
- incīlis
- incīlo
- incingo
- incino
- incīnxī
- incipio
- incipisso
- incircumspectē
- incircumspectus
- incīsē
- incīsim
- incīsio
- incīsor
- incīsum
- incisūra
- incīsus
- incitāmentum
- incitātē
- incitātio
- incitātus
- incito
- incitus 1
- incitus 2
- incīvīlis
- incīvīlitās
- incīvīliter
- inclāmātio
- inclāmito
- inclāmo
- inclārēsco
- inclēmēns
- << >>
- incōgnit|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLBB (4)
- Jokantas 1936
in-cōgnitus 3 [ptc. iš cognōsco] a) nežinomas *serpens, *gramen; *Styx oculis nostris nematytas; subst. n incognita pro cognitis habere.b) jurid. term. t. neištirtas incognitā re iudicare.c) kaipo nuosavybė niekam nepripažintas incognita sub hasta veniere L niekeno nepripažinti už nuosavybę daiktai.
- Kuzavinis 2007
- incōgnit|us, a, um adj. [2. in + 1. cōgnitus] 1. nežìnomas (mare VM; fēlīcitās Fl); hoc Gallīs erat ~um Cs gãlams taĩ bùvo nežìnoma;2. jur. neištìrtas (causa C);3. nepripažìntas (apie nuosavybę) L
- incōgnit|us, a, um adj. [2. in + 1. cōgnitus]
