- dēspicātus 1
- dēspicātus 2
- dēspicientia
- dēspicio
- dēspicor
- dēspoliātio
- dēspoliātor
- dēspolio
- dēspondeo
- dēspōnsātio
- dēspōnso
- dēspōnsus
- dēspuī
- dēspūmo
- dēspuo
- dēspūtum
- dēsquamo
- dēsterno
- dēstico
- dēstillātio
- dēstillo
- dēstina
- dēstināta
- dēstinātio
- dēstinātum
- dēstino
- dēstitī
- dēstituo
- dēstitus
- dēstitūtio
- dēstitūtus
- dēstrātus
- dēstrāvī
- dēstrictus
- dēstringo
- dēstrūctio
- dēstrūctīvus
- dēstrūctor
- dēstrūctus
- dēstruo
- dēsubitō
- dēsūbulo
- dēsūdāsco
- dēsūdātio
- dēsūdēsco
- dēsūdo
- dēsuēfacio
- dēsuēfīo
- dēsuēsco
- dēsuētūdo
- << >>
- dēspērāt|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLLB (4)
- Susiję: dēspēro
- Kuzavinis 2007
- dēspērāt|us, a, um 1. part. perf. iš dēspēro;2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus C); bevil̃tiškas, blogiáusias (rēs N); nepataĩsomas (homo Cs); nepagýdomas (morbus C)
- dēspērāt|us, a, um

