- remora
- remorāmen
- remordeo
- remoror
- remorsus
- remōta
- remōtē
- remōtio
- remōtus
- removeo
- remūgio
- remulceo
- remulcum
- remulsī
- remulsus
- Remulus
- remūnerātio
- remūnero
- remūneror
- Remūria
- remurmuro
- Remus
- rēmus
- rēn
- rēnālis
- renarro
- renāscor
- renāvigo
- reneo
- rēnēs
- renīdentia
- renīdeo
- renīdēsco
- renītor
- reno 1
- rēno 2
- renōdo
- renovāmen
- renovātio
- renovello
- renovo
- renūdo
- renuī
- renumero
- renūntiātio
- renūntio
- renūntius
- renuo
- renūtus
- reor
- << >>
- renu|o, ere; nuī, nūtum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
- Susiję: renuī
- Sirvydas 1642
-
Odkiwnąć głową. Abnuo, renuo, oculo renuente negare. Atmoiu gałwu. - Odkiwnąć głową. Abnuo, renuo, oculo renuente negare. Atmoiu gałwu.
- Nieprzyzwalam ná co. Abnuo, renuo, repugno. Ne noriu to, nepritariu.
-
- Daukantas 1838
- Renuo, is, nui, nuere, atsakau, atstumù, nenoriù, nairaus.
- Jokantas 1936
- re-nuo, nuī 3 kokiu nors gestu duoti neigiamą atsakymą, nesutikti †Rubrio adnuenti renuit; *oculo renuente negavi; †renuente deo prieš dievo valią; huic crimini prieštarauti; su acc. convivium.
- Kuzavinis 2007
- renu|o, ere; nuī, nūtum vi [re + *nuo] 1. gestù dúoti neĩgiamą atsãkymą; nesutìkti, nepritar̃ti (alicuī T); prieštaráuti (crīminī C); ~ente aliquō O priẽš kienõ vãlią;2. atmèsti, atsisakýti (convīvium C)
- renu|o, ere; nuī, nūtum vi [re + *nuo]